Renovacija

Balkono stiklinimas renovuojamiems namams

 

Į bendrijas susibūrę daugiabučių gyventojai su nekantrumu laukia valstybės skiriamų lėšų, kurios paspartintų daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos programas. Bendrijų pirmininkai siekia atrasti techninius sprendimus, kurie kainos ir kokybės santykiu būtų priimtini didžiajai daliai bendrijos narių. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams šilumą taupantiems sprendimams: kaip langų keitimas, sienų šiltinimas, stogo ir šildymo sistemų renovacija. Dažniausiai visus projektus sumaniai ruošia didelę patirtį sukaupę profesionalūs projektuotojai ar būsto renovacijose besispecializuojančios įmonės.

Siekdami truputį palengvinti pirminį bendrijų pirmininkų darbą, norėtume pasidalinti savo patirtimi pasirenkant balkonų stiklinimo sprendimus, kurie taip pat sudaro nemažą dalį darbų gyvenamųjų namų renovacijose.
Svarstant, koks balkonas labiausiai tiktų jūsų gyvenamajam namui, visuomet reikėtų įvertinti nemažai aspektų, kurie įtakoja teisingą balkono stiklinimo pasirinkimą, tame tarpe ir planuojamo renovuoti namo technines balkonų stiklinimo galimybes:

Kokios medžiagos buvo naudotos esamose apatinės balkonų turėklų konstrukcijose?

Jei buvo naudotas juodas metalas, ar jo stovis dar atitinka saugumo reikalavimus?

Jei apatinė balkono dalis suformuota naudojant metalo konstrukcijas ir betono plokštes – koks jų stovis?

Ar galima prie esamų metalo konstrukcijų tvirtinti naujas apdailos medžiagas?

Atlikus šiuos įvertinimus galima apsispręsti, ar renovuojant balkonus reikalinga pilna balkono renovacija, ar užtenka stiklinti tik balkono viršutinę dalį?

Taip pat svarbu žinoti, kokiomis medžiagomis ketinama apšiltinti pagrindines objekto sienas. Tada bus galima įvertinti, ar įmanoma suformuoti sienos šiltinimą, paliekant seną balkono atitvarą.

Kaip pastebėjote, mes išskyrėme balkono stiklinimą į dvi dalis: apatinė balkono atitvaro dalis ir viršutinė balkono stiklinimo dalis.

 

Apatinė balkono dalis

 

Tai stacionarus išorinis balkono atitvaras, kuris pagal galiojančius STR turėtų būti ne žemesnis, kaip 1100 mm aukščio, pagamintas iš kokybiškai apdirbto metalo arba naudojant ALU profilius. Vertikalūs statramsčiai turėtų būti atitolę vienas nuo kito ne didesniu kaip 1200 mm atstumu. Visus vertikalius statramsčius turėtų jungti ištisinis profilis, kuris vadinamas porankiu. Jei nėra numatytų dekoratyvinių apdailos elementų tarp vertikalių statramsčių ir planuojama apatinę dalį stiklinti, tai stiklas privalomai pagal Lietuvoje galiojantį STR turėtų būti laminuotas 4*2*4 mm storio. Vietoje stiklo galima naudoti įvairias kitas uždengimui skirtas medžiagas, kaip pvz: diubondas, cetris ir kt. Nepatariama naudoti polikarbonato lakštų, organinio stiklo ir kitų plastiko medžiagų, kurių tamprumas labai priklauso nuo temperatūrinių svyravimų ir šios medžiagos Lietuvos klimatinėmis sąlygomis nėra pačios tinkamiausios.

 

Viršutinė balkono stiklinimo dalis

 

Tai balkono stiklinimo konstrukcija, kuri yra montuojama ant stacionarios apatinės balkono dalies. Nuo šios stiklinimo sistemos pasirinkimo labai priklauso fasadinė namo išvaizda, balkono naudojimosi ir priežiūros praktiškumas, šiek tiek bendra buto garso izoliacija, vėdinimo galimybės, varstymo ir atidarymo būdai, matoma erdvė. Viršutinę balkono stiklinimo konstrukciją galima išskirti į pagrindines tris rūšis:
  1. Berėmė stiklinimo sistema
  2. ALU rėmuose slankiojanti sistema
  3. Gaminama naudojant PVC profilius (plastikinių langų principas)

 

Berėmė, pilnai atsiverianti, balkono stiklinimo sistema

 

Tokiu būdu stiklintos balkonų sistemos modelis atkeliavo iš Skandinavijos kraštų. Populiarumą Lietuvoje išsikovojo dėl keleto paprastų savo savybių. Balkonuose tarp stiklų nėra jokių profilių, todėl bendras viso namo fasado vaizdas atrodo nepriekaištingai. Tokiu būdu įstiklintas balkonas atrodo lengvas, skaidrus ir erdvus. Tai imponuoja daugeliui architektų ir projektuotojų. Vis tik pagrindinius privalumus geriausiai įvertina tiesioginis vartotojas, todėl berėmės balkono sistemos tobulinimas vyko kelis dešimtmečius. Visos stiklinės sekcijos slankioja ratukų pagalba viršutiniame ir apatiniame aliuminio bėgiuose vienoje plokštumoje ir gali atsidaryti į balkono vidų kaip knygos lapai, kur užtvirtinamos. Taip jos užima mažai vietos ir tampa nepajudinamos net esant stipriam vėjui. Balkoną galima atidaryti 100 proc. Berėmė stiklinimo sistema tiek naudojimosi, tiek priežiūros lengvumo savybėmis turi pranašumą prieš kitas balkono stiklinimo sistemas. Norint išvalyti berėme sistema stiklintą balkoną, tereikia paprasčiausiai kiekvieną plaunamą varčią pristumti prie sienos ir ją atverti. Taip valyti stiklus ir lengva ir saugu.

Visi stiklai berėmėje balkonų sistemoje yra gaminami iš 6mm grūdinto stiklo. Ypatingai tvirto stiklo kraštinės yra šlifuotos, todėl eksploatuojant gaminį pasiekiamas maksimalus saugumo lygis. Nebūtina stiklų montuoti į papildomus rėmelius ar klijuoti smūgiams atsparias plėveles. 6 mm grūdinto stiklo atsparumas atlaiko iki 425 MPa slėgį, tuo tarpu paprasto 6 mm stiklo atsparumas atlaiko iki 150 MPa slėgį. Dūžtant grūdintas stiklas subyra į mažus gabalėlius. Tai apsaugo žmones nuo įsipjovimų, kurie gali pasitaikyti naudojant paprastą stiklą. Visas stiklų svoris laikosi ant viršutinio nešančiojo profilio, todėl visada reikia atkreipti dėmesį, ar viršutinį profilį galima pritvirtinti taip, kad sutaptų su apatinės balkono dalies atitvaro plokštuma.

Pagrindiniai šios sistemos aliuminiai profiliai yra pritaikyti bet kokiam vandens nuvedimo latakų montavimui, todėl pakankamai paprasta prisitaikyti prie įvairių statybinių situacijų ir surasti geriausius sprendimus. Berėmėje balkono sistemoje visai nėra prie sienos tvirtinamų šoninių profilių, todėl montuojant visai nepažeidžiamas apšiltintas ir dekoruotas sienos paviršius ir nebereikia jokių papildomų apdailos darbų.

Standartiškai tarp uždarytų stiklų lieka vertikalūs 3-5 mm tarpeliai, pro kuriuos gausiai lyjant ir esant nepalankiam vėjui, nedidelė dalis kritulių gali patekti į balkono vidų. Šiai problemai spręsti tarp stiklų yra montuojamos specialios permatomo plastiko 15 mm pločio tarpinės, kurios užtikrina pilną balkono sandarumą. Norint, kad balkono stiklai būtų uždaryti, o balkonas natūraliai vėdintųsi, galima šias tarpines lengvai nuimti.

Berėmę stiklinimo sistemą taip pat galima sumontuoti nuo balkono apačios iki viršaus. Taip stiklinti galima terasas, verandas ar tambūrus. Stiklinant balkonus turėtų išlikti apatinė balkono atitvaro dalis, o ši berėmė sistema montuotųsi konstrukciją truputį įtraukiant į balkono vidų. Maksimalus šios konstrukcijos aukštis gali būti iki 2900 mm. Stiklinės sekcijos tokiu atveju bus gaminamos naudojant 8 mm grūdintą stiklą ir balkono stiklai atsivers 100 proc.

 

ALU rėminė slankiojanti balkono stiklinimo sistema

 

Ši sistema išsiskiria tuo, kad visos stiklinės slankiojančios dalys yra aliuminio profilio rėmuose. Todėl pagal galiojantį Lietuvoje STR, įrėmintose konstrukcijose gali būti montuojamas paprastas 4 – 6 mm storio stiklas. Slankiojančios dalys labai lengvai juda specialiai tam sumontuotais profiliais. Visas slankiojančių dalių svoris remiasi ant apatinio nešančiojo profilio. Rėmo plotis žiūrint iš vidinės balkono pusės yra 50 mm, truputį siauresnis negu balkonų, pagamintų naudojant PVC profilius.
Ši sistema yra sandari, turi specialius užrakinimo mechanizmus, reguliavimo galimybę ir visus reikalingus profilius, kurių pagalba galima atlikti stiklinimą įvairių konfigūracijų balkonuose. Jei rėminė balkonų stiklinimo sistema yra montuojama ant balkono apatinio atitvaro, reikėtų atidžiai derinti varstomų dalių pločius, kad sutaptų su apatinės dalies matomais sudalinimais. Kitu atveju, balkonai bendram renovuoto namo kontekste gali atrodyti labai nesimetriški. Tokio tipo balkonų eksploatacija yra pakankamai patogi. Norint išvalyti išorinius stiklus, kiekviena slankiojanti dalis kartu su stiklu iškeliama iš bendro rėmo. Pastatoma balkono viduje, nuvaloma ir įstatoma į buvusią vietą. Slankiojančios dalies dydis turėtų sudaryti nedaugiau kaip 2 kv.m., tada vienos dalies svoris bus apie 15 kg ir jos iškėlimas ar pastatymas taps paprastesnis, mažėja rizika sudaužyti stiklą. Montuojant tokio tipo konstrukcijas nuo balkono apačios iki viršaus, reikėtų gerai įvertinti konstrukcijos bendrą standumą ir reikalui esant, komplektuoti papildomus standumo profilius. Tokiose konstrukcijose stiklas apatinėje dalyje, pagal Lietuvoje galiojantį STR.
Balkonų stiklinimas naudojant PVC profilius

 

Šiuo balkonų stiklinimo būdu dalis gyventojų savarankiškai yra atnaujinusi savo balkonus. Pagrindiniai šios sistemos privalumai, tai kad langų gamyba iš PVC profilių Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta. Galima labai nesunkiai susirasti patikimą firmą, kuri atliks visus aptartus darbus. Lieka nuspręsti varstomų ir nevarstomų langų vietą ir kiekį, nuo kurių dažniausiai priklauso bendra balkono stiklinimo kaina, išsiaiškinti planuojamus vandens nuvedimo darbus, nepamiršti aptarti apdailos darbų. Dažniausiai tokiu būdu stiklinant balkoną naudojamas dviejų stiklų paketas iš kurių vienas stiklas dengtas selektyvine danga. Nepatartina taupyti pinigus naudojant PVC profilių rėmuose tik vieną stiklą. Kadangi ši sistema yra pati sandariausia, žiemos metu galite pro buto langus matyti apšerkšnijusius arba rasojančius balkono langų stiklus, o ekonomija bus tikrai neverta to.

Balkonai būna labai skirtingų gabaritų ir konfigūracijos, netgi senesnės statybos namuose, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad būtų naudojami visi privalomi langų sujungimo profiliai. Dažniausiai nuo montavimo kokybės ir pasirinktų vandens nubėgimo nuolajų formų priklauso ar į jūsų balkoną nepateks nepageidaujama drėgmė.
PVC langais įstiklintas balkonas turi geresnes garso izoliacijos savybes ir geriau izoliuoja šalčio patekimą į balkono vidų. Tik reikėtų nepamiršti, kad balkonas tai nėra šildoma patalpa, todėl norint išvengti stiklų rasojimo, reikėtų aktyviai naudoti PVC languose įmontuotus vėdinimo mechanizmus.

PVC lango rėmo plotis yra apie 70 mm, o varstomo lango bendras rėmų plotis yra apie 110 mm, todėl planuojant varstomų langų vietą didesniuose balkonuose reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp varstomų langų rėmų nebūtų sujungimo profilių, nes tokiu atveju jūs iš savo balkono matysite apie 220 mm pločio plastikinį rėmą. Dažniausiai tarp PVC varstomų langų montuojamos nevarstomos vitrinos. Taip išvengiama papildomo profilių storinimo ir siekiama, kad pro pilnai atidarytą varstomą langą, būtų pasiekiamas išvalyti nevarstomo lango stiklas iš išorės. Toks langų valymas nėra labai patogus, bet su šiuolaikiniais, tam skirtais įrankiais, yra pilnai įmanomas.

Norint stiklinti balkoną PVC profilių konstrukcijomis nuo balkono apačios iki viršaus, apatinė balkono dalis turėtų būti užpildyta naudojant termosendvičių arba stiklinama naudojant stiklo paketą su laminuotu stiklu. Standartinis balkono aukštis yra apie 2700 mm, todėl visi langų gamintojai, siekdami užtikrinti konstrukcijų stabilumą, naudoja sujungimo profilius su papildomomis standumo briaunomis ir armuote.

 

Kas įtakoja balkono stiklinimo kainą?

 

Dabar šiek tiek galima pakalbėti apie vieną iš svarbiausių visiems gyventojams kylančių klausimų – kas pagrinde įtakoja balkono stiklinimo kainą?

Kaip pastebėjote, mes jau pabandėme balkono stiklinimą išskirti į dvi dalis. Tai yra apatinė balkono atitvaro dalis ir viršutinė balkono stiklinimo dalis. Renovuojamuose namuose dažniausiai kaina ne tiek priklauso nuo balkonų viršutinės stiklinimo sistemos pasirinkimo, kiek nuo techninių sprendimų pasirinkimo. Netgi galima teigti, kad viršutinės balkono stiklinimo sistemos pasirinkimas, bendroje namo balkonų stiklinimo sąmatoje, turės mažus ir ne tokius reikšmingus kainos skirtumus.

Pagrinde renovuojamų balkonų kainą įtakoja sprendimai, susiję su balkonų apatinės dalies atitvaro renovacija. Skaičiuojant kiek kainuoja balkonų stiklinimas kvadratiniais metrais beveik visada pastebėsite, kad apatinė balkono stiklinimo dalis yra ženkliai brangesnė negu viršutinės balkono dalies stiklinimas. Taip gaunasi todėl, kad apatinėje dalyje sunaudojama žymiai daugiau metalo ar aliuminio profilių, reikalingos standžios atitvaro įtvirtinimo detalės, taip pat ieškomi įvairiausi sprendimai balkono apatinės dalies uždengimui. Pavyzdžiui pasirenkant ne skaidrų, o tonuotą stiklą balkono apatinėje dalyje, reikėtų įvertinti, kad stiklas jau turės būti ne tik laminuotas, bet ir grūdintas. Paprastas laminuotas stiklas, turintis vienokį ar kitokį tonavimo atspalvį dėl temperatūros svyravimų gali trūkinėti.

Pigiausias variantas yra, kai techninis stovis leidžia palikti apatinį balkono atitvarą tokį koks jis yra ir naujai montuoti tik viršutinę balkonų stiklinimo sistemą. Truputį brangesnis variantas yra, kai galima panaudoti dar esamas atitvaro pagrindines konstrukcijas, naudojant dalį papildomų profilių ir pritaikant prie esamo atitvaro naujas apdailos medžiagas. Brangiausias variantas, kada reikia pilnai išardyti esamus apatinius balkono atitvarus ir pakeisti naujais.

Geri sprendimai balkono apatinės dalies atnaujinimui, gali sutaupyti didelę dalį pinigų, skirtų balkonų renovacijai. Viskas priklauso nuo esamos situacijos renovuojamame name. Įvertinus balkonų konfigūracijas, gabaritus ir projektines galimybes, galima surasti pigesnių techninių sprendimų, netgi vietoje juodo metalo naudojant aliuminio profilius. Negalima teigti, kad visuomet tai pavyksta, bet patirtis rodo, kad kiekvienas renovuojamas namas reikalauja individualaus sprendimų ieškojimo. Ir norint atlikti visus darbus gerai, reikėtų nepagailėti savo laiko konsultacijoms su keletu įmonių, kurios specializuojasi tam tikrose srityse.

lt_LTLT